Kartą nežinomame miestelyje buvo gyventojų valanda. Per gyventojų valandą visi žmonės linksminosi parke. Todėl, kad jie linksminsis su kitais! Bet tai nėra svarbiausia šio pasakojimo dalis. Taigi, vienas namukas nutarė per tą valandą pasivaikščioti. Kad būtų linksmiau, jis pasikvietė su savimi eiti ir kitus pastatus. Tai buvo: bažnyčios, gyvenamieji namai, parduotuvės, viešbučiai, kiti pastatai ir net tingaus šuniuko Amsiaus būda. Amsius buvo tingus šunelis. Jis labai mėgo miegoti ir daug valgyti, bet dabar, kai buvo pririštas prie būdos, jis negalėjo veikti savo įprasto užsiėmimo. Vargšas Amsius! Būda jį tampė visur, kur tik ėjo nuostabi ir ypatinga namų procesija. Po kiek laiko baigėsi gyventojų valanda. Visi žmonės grįžo į savo namus ir labai nustebo, kad jų namų nebeliko. Viena trijų metų mergaitė vardu Liucija labai nuliūdo. Ji po gimimo grįžo būtent į tuos namus ir ten užaugo. Su ja ten gyveno ir tas pats šuniukas Amsius… Liucija žinojo apie jo tingėjimą, tačiau vistiek labai mylėjo šunelį. Miestelio gyventojai išsikvietė policiją. Policininkai negalėjo ničnieko padaryti. Vėliau, kai gyventojai buvo jau beveik praradę viltį, atskrido mažas debesėlis. Jis sugėdijo namus taip, kad, net jų stogai paraudonavo. Jie grįžo į savo miestelį. Vėliau nežinomas miestelis tapo sostine. Nuo to laiko sostinių namų stogai ir buvo raudoni.